Žydinti pieva

Kažkada vaikystėje svečiavausi pas gimines, kurie gyveno sename dviejų galų name. Šeimininkai buvo daug ką išlaikę autentiškai, namuose stovėjo ypatingai gražūs senoviniai baldai, o ūkinėje dalyje, tarsi naudojami, kabojo seni įrankiai ir padargai.  Iš to karto liko tik keletas prisiminimų nuotrupų, tačiau labai ryškiai įstrigo reprezentacinė sodo zona. Ten augo du dideli seni  medžiai (berods liepos) bei natūrali žydinti pieva, lygiai tokia pati, kaip prie mano namų esančiame parke. Su laukinėm tulpėm, smilgom „saulės ašarėlėm“, neužmirštuolėm ir kitom lauko gėlėm. Man tai pasirodė labai įdomu ir neįprasta.
Praėjo nemažai laiko nuo to karto, tačiau niekur daugiau tokio dalyko neteko matyti.

www.augalai.info nuotrauka

Apie natūralias žydinčias pievas, kurios specialiai užveisiamos šalia namų, pirmakąrt perskaičiau 

K. Plobergerio inteligentiško tinginio knygoje. Mintis, įsirengti tokią pievą savo sode, mane tiesiog pakerėjo. Nieko nėra gražiau už natūraliai gamtoje augančią lauko gėlę.

Žinoma, teorija visada atrodo geriau už praktiką, bet jei tikėti tuo, kas rašoma apie tokias žydinčias vejas, tai jas nesudėtinga įsirengti patiems. Dirvožemio lyginti nereikia,  tiesiog nurenki didesnius akmenis bei grumstus, nuplėši velėną su viršutiniu humuso sluoksniu  ir pasėji. Sėklų galima prisirinkti iš pievų patiems ar nusipirkti jau paruoštų mišinių. Gėlių pievai skirtose sėklose beveik neturėtų būti žolių, deja, taip retai būna. K. Ploberger taip pat siūlo iš ekologine žemdirbyste besiverčiančio valstiesčio pievos gauti šieno, jį paskleisti ant paruoštos dirvos ir leisti išdžiūti. Sėklos pačios sukris į dirvą ir pamažu ją apželdins. Na, o visai niekur neskubantiems  galima tiesiog leisti paprastai vejai peraugti, vis rečiau pjauti ir po keletos metų, įsiviešpatavus gamtai, turėsite gėlių pievą. 

www.aseja.lt nuotrauka

Tokia pieva labai tinka apželdinti šlaitus, sunkiai pasiekiamas vietas, sodybos pakraščius ar didelius plotus. Pjauti užtenka du - tris kartus per sezoną, nereikia jos nei tręšti, nei lieti.

Tačiau be visų pliusų, tokia veja turi vieną trūkumą - joje nevalia vaikščioti, nes laužomi augalai ir tai trukdo jiems augti.

Lietuviškuose forumuose teko skaityti, kad labai brangi tokios vejos sėklų kaina ir dažniausiai nuogąstaujama, kad po trijų - keturių metų išnyks mišinio žiedai. Kas įdomiausia, radau tik pasąmprotavimus, o žmonių, kurie realiai jau keletą metų turėtų tokią pievą ir galėtų kąnors iš praktikos pasakyti, neaptikau nė vieno. Forume virte virė diskusija apie karves lankoj, todėl susidariau nuomonę, jog lietuviai apie natūralią pievą svarsto tik gyvenantys kaimuose.

Sėklų kainos specialiai neieškojau, ji labiau aktuali turintiems didelius plotus, kai reikia įsigyti ne vieną sėklų pakelį. O dėl žiedų išnykimo, turbūt svarbu nesitikėti, jog vienakąrt pasėjus nereikės nieko daryti. K. Ploberger pažymi, kad dažnai dirvožemis neatitinka pievai palankių sąlygų. Jis yra per daug derlingas, todėl auga žolė ir nustelbia žydinčias gėles, tokiu atveju reikia jį „paprastinti“, nugrėbti nupjautą žolę, pamaišyti dirvą su smėliu ir pan.
Tiesiog reikėtų stebėti pievą ir atsiradus problemoms, jas spręsti. Žinoma, jei rūšių pasikeitimą į būdingą tai vietovei, dirvožemiui ir gamtinėms sąlygoms laikysime problema :)

Naudoti šaltiniai:

Ploberger K., Inteligentiško tinginio sodas, 2012;

Šemelytė R., Vietoj išpuoselėtos vejos - žydinti pieva , 2014.06.06

http://www.delfi.lt/gyvenimas/naujos_formos/vietoj-ispuoseletos-vejos-zydinti-pieva.d?id=64967227#ixzz3PSphCnj0

Sodo planas. I dalis

Sodo dizaino kursuose pradėjau kurti (ir vis dar kuriu) savo sodo planą. Praktika prasidėjo nuo stiliaus pasirinkimo, nes nuo jo labai daug kas priklauso: formalus reikalauja griežtų geometrinių formų, taisyklingų linijų, simetrijos, o natūralistinis - asimetrijos, lenktų linijų ir mažiau griežtų formų.

Mūsų šeimos sodo stiliaus pasirinkimą lėmė namo dizainas. Dėl langų orientuotų į saulę, jis yra nestandartinės formos, o paprasti ekologiški sprendimai (tokie kaip saulės kolektoriai) jį daro pakankamai moderniu ir šiuolaikišku. 

Namo 3D vizualizacija

Nenoras daug dirbti bei siekis kuo mažiau kištis į gamtą diktuoja natūralistinį stilių. Tačiau yra didelis pavojus, derinant sodo elementus prie medinio namo fasado, jį suetnografinti. Kadangi to nenoriu, reikia įnešti modernių atribitų.

Jei nereikėtų derintis prie vyro, kurčiau tik modernų sodą, tačiau jam toks stilius ne prie širdies, o ir namas nėra griežtai šiuolaikiškas.Todėl rinkomės abiems priimtiną variantą, taip pat labai įdomų, gražiai „Olandų banga“ vadinamą natūralistinį stilių.

Įkvėpimo galima semtis iš vieno labiausiai žinomų šios bangos kūrėjų Piet’o Oudolf’o

 

Pasirinkus stilių ir pradėjus planuoti zonas (poilsio, vaikų, daržo ir pan.) reikėjo sugalvoti kaip suformuoti sklypo paviršių. Pradžioje atrodė, kad mūsų sklypas labai problematiškas: žemėjantis, namas pastatytas ant nemažo supiltinio kalniuko, aukštis nuo vieno namo galo iki kito skiriasi net per du metrus. 
Terasos aukštai kaip balkono nesinorėjo, todėl architektas nubraižė nuožulniai nueinančius užkirtimus (laiptuotą sklypą). Toks variantas neblogas, tačiau nevisai tenkino. Ir tik pradėjus dėlioti savo sodo dizainą, pavyko išmąstyti kaip reikėtų teisingai tas žemes supilti. Pasidomėjus daugiau, paaiškėjo, kad kartais sodininkai specialiai pila kalvas, formuoja landšafto nelygumus, kad sodas būtų įdomesnis. Tad užkirtimas, kurį laikiau trūkumu, pasirodė besąs privalumas.

Kūrybos procesas

Bebraižant planą, gavosi du variantai: vienas su dviem užkirtimais, kitas su vienu. Paprasčiau ir logiškiau atrodo, kad sklypas turėtų būti su dviem.

Pavyzdukai kaip galima gražiai sutvirtinti užkirtimus, rasti google images pagalba

Na, o pabaigai liko tik gražiai ir aiškiai persibraižyti planą bei parinkti augalus.

Augalai man atrodo sunkiausia dalis. Pirmiausiai dėlto, kad apie juos visiškai nieko neišmanau. Antra, kyla pagunda visko daug prikišti. Tačiau žadu vadovautis taisykle: daugiau yra mažiau. Todėl bandysiu laikytis spalvų derinimo, kai jos renkamos pasitelkiant spalvų ratą: dvi priešingos, trys pagal trikampio kampus arba šalia viena kitos esančios spalvos. Pvz.: geltona – raudona – mėlyna; geltona – violetinė, geltona – oranžinė ir pan.

Spalvų ratas

Taip pat įdomūs atrodo vienos spalvos sodai. Paprasčiausia tokį kurti baltą, tačiau aš negaliu, nes žadame šviesiai dažyti namą, rizikuočiau, jog bendras vaizdas gali gautis nuobodžiai.